Ekologinis žymėjimas

Maisto prekių lentynose pilna bio, eko produktų? Viena žalia pakuotė, žalesnė už kitą? Grįžus namo ir perskaičius produkto sudėtį, ši nemaloniai nustebino? Neapsigauk ir išmok ekologinio žymėjimo logotipus!

Sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ logotipas

Picture3

Šis logotipas taikomas:

  • gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams;
  • maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams;
  • pašarams;
  • augalinei dauginamajai medžiagai ir auginimui skirtoms sėkloms;
  • maistui ar pašarams naudojamoms mielėms.
  • (Laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai nelaikomi ekologiškais produktais).

ES ekologinės gamybos logotipas

Picture4

Atkrepk dėmesį! Šis žymėjimas ant perdirbtų produktų reiškia, kad bent 95% naudotų žemės ūkio ingredientų yra ekologiški. Tačiau likę 5 procentai „deguto“ gali sugadinti medaus statinę..


Nacionalinis spalvotas ekologiškų produktų ženklas

Picture5

Ženklinami visi tiekiami rinkai ekologinio žemės ūkio gamybos reikalavimus atitinkantys ir sertifikuoti ekologiški produktai (įskaitant akvakultūrą), kurie skirti žmonių arba ūkinių gyvūnų maistui;


Bus pildoma.

Daugiau apie maisto produktų ženklinimo reikalavimus

 

 

Tendencijos

Inovacijas svarbu plėtoti ne tik aukštųjų technologijų srityje, bet ir žemės ūkyje. Naujos technologijos ir jų pritaikymas žemės ūkyje yra įvardijamos kaip žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas, alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, tiksliosios ūkininkavimo sistemos naudojimas. Šiais būdais galima pagerinti produktų kokybę, jų išskirtinumą arba sumažinti produkcijos kainą.

 

 

Ozono panaudojimas maistinių grūdų apsaugai

grudai

Grūdai yra ilgai laikomi sandėliuose, o tam, kad jie nepelytų ir neprisiveistų kenkėjų yra dezinfekuojami pesticidais. Mokslininkai pasiūlė ekologišką sprendimą: dezinfekcijai sandėliuose naudoti ozoną.

Galvijų ligas diagnozuojančios mobiliosios programėlės

phone

Veterinarų ir ūkininkų darbą palengvins mobiliosios programėlės: jos padės diagnozuoti gyvūnų ligas ir pasiūlys efektyviausią gydymo būdą. Išbandykite!

Akvaponika 
zuvis2

Aquaponics technologija – tai augalų auginimas vandens sistemoje nenaudojant cheminių trašų. Reikalingos augalams maistinės medžiagos gaunamos natūraliu būdu perdirbant vandenį, kuriame auginamos žuvys.

 

CropWin Intelligence-intelektualus ūkininkavimas

apple-imac-ipad-workplace-38568-medium

Tai duomenų bazė, kurioje galima rasti agro-klimatinius modelius, duomenis apie augalų augimui reikalingus mikroelementus, ekonomiškai efektyviausius sprendimus.

Dronų pritaikymas pasėlių stebėjimui

dronas

Jie gali greitai išžvalgyti didelį pasėlių plotą ir įvertinti gamtos reiškinių ar žvėrių padaromą žalą, pasiekti sunkiai prieinamas vietas.

 

Valgai mėsą – valgai žmonijos ateitį?

Jau dabar žmogaus veiklos sukelta klimato kaita yra visuotinai žinomas reiškinys  ir, pasak pasaulio mokslininkų,  nepaneigiamas faktas. Tiek jie, tiek mes pastebime, kad  vasaros tampa vis karštesnės, o žiemos sniegas virsta balomis ilgėjant lietingajam periodui. Visa tai daro neigiamą įtaką ir žmonių sveikatai, o PSO prognozuoja, kad tarp 2030 ir 2050 metų neteksime apytiksliai 250 000 žmonių gyvybių per metus dėl klimato kaitos. Bet ar žinojote, kad rinkdamiesi tai ką valgote, galite padėti sau ir žemei?

Pagrindiniai 3 argumentai atsisakyti mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų:

  1. Sveikata
  2. Klimatas
  3. Etika

1. Sveikata

Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse vidutinis žmogus jau valgo dvigubai daugiau mėsos, negu rekomenduoja sveikatos ekspertai. Toks mėsos vartojimas gali privesti prie nutukimo, antro tipo diabeto ir įvairių širdies ligų.  NCBI skelbia, kad mityba, paremta augaliniu maistu, sumažina riziką susirgti prieš tai paminėtomis ligomis ir taip pat prailgina gyvenimo trukmę. Taip pat per metus galima sutaupyti trilijoną dolerių, išvengiant jų naudojimo sveikatos apsaugai. Veganizmas – atsisakymas gyvulinės kilmės produktų, kaip tik tinka norint pasiekti šiuos išvardintus rezultatus.  Šis gyvenimo būdas Lietuvoje vis labiau populiarėja: Facebook grupė “Lietuvos veganai“ turi jau virš  7 000 narių, kavinės į savo valgiaraščius įtraukia vis daugiau veganiškų patiekalų, Vilniuje galima įsigyti veganiškų sūrelių ir spurgų, ir tame pačiame Vilniuje atsidarė pirmoji Pabaltyje veganinio maisto parduotuvė – “Veggo

 

fruit-and-vegetable-heart
Nuotrauka iš vegkitchen.com

Daugumą visavalgių labiausiai bauginantis dalykas yra mėsos atsisakymas, juk ji tokia skani, mes ją valgome nuo senų senovės ir  yra svarbi sudedamoji dalis daugumoje lietuviškų tradicinių patiekalų. Bet juk keičiasi žemė, tai gal pats metas keisti ir tradicijas?  Nes mėsos vartojimas kenkia ir žmogui,  ir aplinkai, o pramoninė gyvulininkystė nėra jau toks švarus dalykas.

Didžiulius plotus užima ne tik galvijų fermos, dar didesnes teritorijas užima pašarų auginimas. Kad butų užtikrintas geras ir greitas augalinių kultūrų augimas, yra naudojami dideli kiekiai pesticidų, fungicidų ir kitokių chemikalų.  O juk pagal mitybos grandines žinome, jog visos tos medžiagos kaupiasi gyvūnuose,  taigi  blogybės, kurias suvalgo karvutė per visą savo gyvenimą, pasilieka jos organizme ir keliauja į mūsų lėkštę.  Taip pat  visai neseniai PSO   paskelbė, kad rūkyta mėsa gali sukelti vėžį.  Gyvuliai gauna ir „smagių“ kokteilių – hormoninių, kad pagreitėtų jų augimas ar pieno produkavimas.  Gera žinia, jog Europos maisto saugos tarnyba yra uždraudus augimo hormonus ir yra uždraustas tokios mėsos importas iš JAV.

Taigi koks sprendimas? Kaip gauti baltymus, kurių gausu mėsoje? Harvardo studijos kaip vieną iš variantų pateikia – ankštines kultūras: pupas, pupeles, žirnius, lęšius. Taip pat juose gausu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio ir geležies. Tačiau reikėtų vartoti kuo įvairesnius baltymų turinčius augalinius produktus, kad užtikrintume visų žmogui reikalingų baltymų gavimą.  Jeigu sakysite, kad ankštiniai produktai negali atkurti mėsos skonio ir tekstūros, vadinasi mažai žinote apie prieskonių magiją. Juk pagrindinis skonis ir yra gaunamas prieskonių pagalba. O tekstūra atgaminti gali padėti sojos gaminiai.

beans
Nuotrauka iš hanoverfoods.com

 

Dar vienas gamtos stebuklas – daržovės ir vaisiai. PSO skatina vartoti kuo įvairesnius produktus, kad užtikrintumėme  sveiką gyvenseną. Daržovėse ir vaisiuose gausu mineralinių medžiagų, kurios gali padėti mažinti širdies ligų riziką, apsaugoti nuo infekcijų, padėti regai, veikti kaip antioksidantai ar priemonės padedančios kovoti prieš vėžį.

nutrientsinfruitsveggies1
Nuotrauka iš  fruitsandveggiesmorematters.org

 

Jeigu jums atrodo, kad veganiškas maistas yra labai nuobodus ir valgomos tik žolės, arba jeigu neturite fantazijos gaminti ir vis apsistojate ties dešrelėmis su makaronais, tai užmeskite akį į šį margą veganiškų receptų blog’ą pilną idėjų: veganplaneta.lt

2. Klimatas

Grįžtant nuo lėkštės prie fermos. Chatham house skelbia, kad gyvulininkystė prisideda ir prie klimato kaitos, ji išskiria tiek pat šiltnamio dujų, kaip ir visas pasaulio transportas kartu sudėjus. Ir sako, kad veganiška arba vegetariška mityba gali sumažinti šių dujų emisiją iki 70proc žemės ūkio sektoriuje. Mat  žolėdžiai išskiria net 40proc. metano, kuris yra daug aršesnės šiltnamio dujos  negu CO2.

Kuo daugiau gyvulių – tuo daugiau mėšlo. Kur jis dedamas? Labai naudingas dalykas mėšlą panaudoti kaip trąšas, bet ne visas yra panaudojamas šiam tikslui. Tad štai kaip gali atrodyti pramoniniai ūkiai iš viršaus:

tascosa-feed-yard-bushland-texas-detail_900
Nuotraukos autorius: Mishka Henner

Daugiau ūkių nuotraukų galite pamatyti čia.

Vanduo yra būtinas organizmų gyvybių ir ekosistemų palaikymui. Todėl galime sakyti, kad mėsa yra labai prabangus dalykas, jeigu skaičiuosime kiek išteklių ji reikalauja.  Kad užaugintumėme 1kg jautienos, reikia net 15 414 litrų vandens! Jis naudojamas gyvuliams girdyti, drėkinti ganyklas, laistyti augantį pašarą ir pačiam mėsos apdirbimui. Tuo tarpu ryžiams reikia 2 497L, kviečiams 1 350L, o bulvėms reikia tik 289L vandens. Daug vandens yra sunaudojama ir pieno gamybai – 0,8 – 1,0 L pagaminti vienam litrui pieno – skelbia JTAP.

nutrientsinfruitsveggies1
Paveikslėlis sukurtas naudojant piknochart.com

 

3. Etika

Kad mėsa pasiektų vartotojų lėkštę gyvūnai turi praeiti pro skerdyklą. Kai mes nematome, kas ten darosi, tai ir širdies neskauda, juk parduotuvėje mėsos skyriuje matome tik raudonus kumpius, blizgančius lašinukus ir pilnas lėkštes faršo už vitrinų. Nesusimąstome, kad tai buvo gyvulio dalis ir kaip ji buvo paimta. Taigi toliau viskas susiję su žmogaus sąmoningumu ir etika. Galima iškelti klausimą – kodėl vienų gyvūnų gyvybės yra daugiau vertos nei kitų? Ar mes vertinam jų gyvybių svarbumą pagal tai, kokias gražias akis jie turi ir kokio švelnumo jų kailis? Ar  gyvūnas turi būti kažkaip naudingas žmogui, kad padidėtų jo tikimybė išgyventi? Juk gyvūnas yra gamtos dalis ir turėtų priklausyti tik pats sau. Taigi sunkiausia yra įsijungti sąmoningumą ir apgalvoti, kur žmogus stovi tarp visų šių gyvybių.

Pramoniniai gyvūnai, kurių nesuvalgome negyvena geresnio gyvenimo, negu tie, kurių lemtis yra atsidurti mūsų lėkštėse. Pavyzdžiui vištos – Lietuvoje jos vis dar yra laikomos A4 lapo formato dydžio narvuose. Jos priverstos dėti didžiulius kiekius kiaušinių, kas paukščiams gamtoje nėra būdinga, ir taip praranda milžiniškus kiekius energetinių išteklių, todėl jų išvaizda nespinduliuoja gyvybe ir sveikata. Kaip tai atrodo realybėje, galite pamatyti kiausiniukaina.lt puslapyje.

kitten
Nuotrauka iš beveg.ca

 

 

Taigi jeigu nenorite, kad po jūsų būtų tvanas ir ateities vaikams reikėtų mokytis kaip jame plaukti, pradėkite nuo savęs ir pradėkite šiandien, juk ateitis priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimsime šiandien. Padėkite sau ir visai gyvybei Žemėje. Nes juk jeigu sveikas tu! sveika žemė.

 

 

 

 

Vienytis naudinga

Vienytis naudinga

Ūkininkų būrimasis yra ypač naudingas skatinant ekologinį ūkininkavimą. Tai padeda suvienyti ekologiškų produktų gamintojus, skatinti švaresnės ir sveikesnės planetos išsaugojimą. Šiuo tikslu Lietuvoje 2010 m. buvo įkurta ,,Lietuvos ekologinių ūkių asociacija“. Prisijungę prie šios organizacijos ūkininkai gauna naudingos informacijos apie ekologiškos produkcijos kiekio didinimą, ekologiškos produkcijos vartotojo poreikius ir kt.

Tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija Greenpeace taip pat pabrėžia ekologinio ūkio svarbą. Pasaulio mąstu plėtojamas ekologinis ūkis užtikrina sveiką maistą mums ir ateitiems kartoms, prisideda prie klimato kaitos švelninimo strategijų, padeda išsaugoti bioįvairovę.

Tikriausiai nė vienas ūkininkas nesiginčytų, kad bendradarbiaujant su kolegomis galima lengviau plėtoti savo ūkį: pasiskolinti žemės ūkio techniką, dalintis naujausiomis žiniomis, kartu investuoti. Tuo pačiu yra lengviau ginti savo interesus rengiant ir svarstant naujus įstatymus, teisės aktus, bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis. Trumpai tariant, apsijungę ūkininkai kartu gali spręsti visas savo problemas, naudotis įstatymų lengvatomis, parama.

Lietuvoje pripažintų žemės ūkio kooperacinių bendrovių skaičius pastaraisiais metais didėja. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2007 metais buvo pripažinta 12, 2008 m. – 35, 2009-aisiais – 30, 2010 – 39 kooperatinės bendrovės.

 

Ekologiniai žemės ūkiai Lietuvoje:

http://www.vartotojai.lt/tausojantismaistas

 

Prie kitų žemės ūkių kooperatyvų galite prisijungti: 

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“

http://www.koopkelias.lt/

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

http://www.vic.lt/

Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimas

http://www.copa-cogeca.eu/

 

 

 

 

 

 

 

 

Atliekų perdirbimas – galimybė?

brown-release-compost-photo
Nuotrauka paimti iš NRCS USDA

Kasdien kalbama apie atliekų perdirbimą, jos naudą aplinkai. Tačiau ar žinojai, jog žemės ūkio atliekų perdirbimas yra neišnaudota galimybė Lietuvai? 

Vystant žemės ūkį yra sukaupiami dideli kiekiai organinės kilmės atliekų, kurių sudėtis skirtinga, netinkamai jas sandėliuojant ir tvarkant šios atliekos gali užteršti aplinką, todėl bendradarbiaujant su mokslininkais kuriamos technologijos, kurios gali padėti šias atliekas paversti organine trąša.

Organinės atliekos gali būti naudojamos: pašarams, kompostuojamos, deginamos, užariamos laukuose, perdirbamos į biodegalus ar biodujas. Žemės ūkyje susidaręs gyvulių ir paukščių mėšlas puikiai tinkamas perdirbti į biodujas, ši technologija plačiai taikoma Vakarų Europoje.

Europos Sąjungos narės (tarp ir Lietuva) privalo laikytis ES teisinių aktų, reglamentuojančių gamyboje susidarančių biologiškai degraduojančių atliekų tvarkymą, perdirbimą ir panaudojimą. Ne tik žemės ūkio, bet ir maisto pramonėje susidarančių atliekų tvarkymą ES reglamentuoja direktyvos, reguliuojančios bendruosius atliekų tvarkymo principus, būdus bei įrenginius: Nitratų direktyva (91/676/EEC); Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) direktyva (96/61/EEB); ES reglamentas (EC) 1774/2002, nustatantis šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių vartojimui tvarkymo taisykles.

Perdirbtą biomasę galima naudoti:

  • laukų tręšimui;
  • koncentruotų trąšų ar komposto gamybai;
  • laukų laistymui;
pexels-photo-27238
Nuotrauka paimti iš NRCS USDA

Biodujų gamyba iš žemės ūkio organinių atliekų ar augalų masės yra ekonomiškai patraukli veikla.

Teigiamas poveikis akivaizdus:

  • plėtojama vietos ekonomika;
  • stimuliuojamos naujos veiklos rūšys,
  • didinamas užimtumas;

Lietuva turi puikias galimybes perdirbti žemės ūkyje susidariusias atliekas. Iki šių metų nepakankamai išnaudojamos šis faktorius, tad būsimieji jaunieji ūkininkai, nepamirškit, pradėję ūkininkauti šios galimybės!


Įdomu! 1 MW biodujų jėgainėje sukuria 2-5 darbo vietas: žaliavoms ir perdirbtai biomasei transportuoti, jėgainei prižiūrėti bei ekspluotuoti.


Šaltiniai:

http://www.poremo.com/LT/63/Biodujos-ir-gamybos-technologija.htm

http://www.zak.lt/organiniu-atlieku-tvarkymo-ir-perdirbimo-galimybes-taikant-inovatyvias-technologijas/

Naudingos nuorodos:

http://mef.asu.lt/wp-content/uploads/sites/5/2014/12/12_organiniu_atlieku_perdirbimas.pdf

 

 

Žemės ūkio lengvatų įtaka (ne)efektyviam ūkiui ir tvariai aplinkai.

contributi-inps

Nuotrauka paimta iš investreoggi.it

Lietuvoje taikomų žemės ūkio mokesčių lengvatų tikslas efektyviai paveikti žemės ūkio produkcijos modelį ir žemės ūkio struktūrą, priartinti ją prie darnios aplinkos vystymosi. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kodėl?

Nuo senų laikų žemės ūkis lydėjo žmogų, tiekė jam maistą ir darbą. Augant visuomenės poreikiams, žemdirbystė nebesuspėjo koja kojon žengti su jais. Tad XX amžiuje pradžioje žemės ūkio reikšmė ženkliai sumenko, jam nebesugebant patenkinti išaugusių visuomenės poreikių, žemės ūkis tapo neefektyviu, tad valstybės ėmė reformuoti ir subsidijuoti žemės ūkį tam, kad jis išliktų. Kiekvienos valstybės subsidijų formos skiriasi, kadangi jos atsirado besiklostant skirtingoms istorinėms situacijoms ir problemoms.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę žemės ūkis patyrė nemenkus pokyčius, įvykdytų reformų tikslai sureguliuoti žemės ūkio produktų gamybą, pačių produktų konkurencingumo didinimas užsienio rinkose sukelė sumaištį tarp ūkininkų. Tam suvaldyti buvo imtasi mokesčių lengvatų, subsidijų (išmokų) teikimo ūkininkams. Tačiau, kad gauti tiesioginę išmoką, ūkininkas turėjo laikytis tam tikrų reikalavimų. Papildomai buvo taikoma premijų sistema, kuri skatino ūkininkus persiorientuoti iš intensyvios į ekstensyvią gyvulininkystę. Taip pat buvo pradėtos vykdyti išankstinių pensijų, agrarinių teritorijų aplinkos apsaugos ir dirbamų žemių apsodinimo miškų programos.

Kelias į aplinkai palankią žemės ūkio praktiką

people-field-working-agriculture.jpeg
Nuotrauka paimta iš pexels.com

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, didelis dėmesys pradėtas skirti kaimo plėtrai, kartu ir visoms aplinkosauginėms programoms. Europos Sąjunga pradėjo žiūrėti į kaimą, ne tik kaip į žemės ūkio produktų gamintoją, bet ir kaip į aplinkos saugotoją, savitą ir unikalią teritoriją.

Nuo 2005 m. ūkininkai gaunantys bendrąsias išmokas ūkiui, turėjo atitikti įvairius aplinkos apsaugos vadybos reikalavimus bei standartus, kad būtų užtikrinta dirbamosios žemės „gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė”. Taip pat imta didinti ekologinių ūkių rėmimą. Mokesčių lengvatos tapo puikiu instrumentu, kuriuo galima sėkmingai reaguoti į rinką ištinkančias nesėkmes, keičiant ūkininkų gamybinę elgseną, siekiant aplinkos, gyvūnų gerovės, maisto produktų saugumo tikslų.

Lietuva – mokestinių lengvatų “lyderė“

Lietuvos mokesčių įstatymuose nustatytos 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos. Tai reiškia, kad žemės ūkio subjektams taikomi mažesni mokesčių tarifai, supaprastintos mokesčių schemos, kitos lengvatos. Kaip teigia Zigmas Medingis, Žemės ūkio ministerijos specialistas, Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra lyderė pagal turimų mokestinių lengvatų kiekį. Teikiamos lengvatos skatina naujų ūkių atsiradimą, o esamus ūkininkus imtis labiau rizikingų verslų. Tačiau ne visos šiandien Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos leidžia efektyviai paveikti žemės ūkio produkcijos modelį ir žemės ūkio struktūrą. Žemės ūkio paskirties žemei ir pastatams taikomos mokesčių lengvatos gali padidinti kliūtis naujiems ūkininkams imtis žemės ūkio verslo, varžyti proceso reguliavimą. Atsiranda rizika, jog rinkoje atsiras vis daugiau neefektyvių ūkių, imituojančių savo veikla, vardan gaunamų išmokų.

Mokesčių lengvatos yra labai svarbus valstybės politikos instrumentas. Jei šiam instrumentui trūksta darnos ir nuseklumo (kaip yra Lietuvoje), lengvatos, gali būti vertinamos palankiai arba neigiamai. Suprantama, kad tie, kurie naudodamiesi lengvatomis pelnosi, stengsis daryti įtaką politikams ir apginti savo poziciją. Pačios Lietuvos patirtis rodo, kad kartą politikams nustačius lengvatas įteisinančią tvarką, vėliau ją atšaukti yra sunku.

Žemės ūkio mokestinės lengvatos ekologijos draugė?

Visi šie teigiami ir neigiami mokesčių lengvatų bruožai turi didelį poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, leidžiant pirkti kurą lengvatinėmis sąlygomis, galima numatyti, kad padidės degalų sunaudojimas, kartu augs žemės ūkio produktų gamyba, plėsis aptarnavimo paslaugos. Kita vertus, naudojant daugiau kuro, į aplinką išsiskiria daugiau anglies dvideginio, o tai prisideda prie visuotinio atšilimo, bet vėlgi, bendrąsias pajamas didinančios lengvatos ilgesniuoju laikotarpiu leidžia išsaugoti žemės ūkyje naudojamus išteklius, taip prisidedama prie išteklių tausojimo.

Komentaras. Anot Zigmo Medingio, Žemės ūkio ministerijos specialisto, mokestinė lengvatų sistema Lietuvos žemės ūkiui yra žalinga. Ji veikia ne itin efektyviai, problema ne pati sistema, o žmonių noras pasipelnyti apeinant įstatymus. Dvidešimt penkios mokestinės lengvatos yra ženkliai per didelis skaičius Lietuvos žemės ūkio rinkai. Stambieji ūkininkai tampa noriai priklausomi nuo subsidijų, dingsta savarankiškumas, kyla noras gauti daugiau, idedant vis mažiau pastangų.  Pavyzdžiui, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programos tikslas paremti būsimus jaunuosius ūkininkus. Stambieji ūkininkai pasinaudojo šia parama, ūkius perrašydami vaikams, taip parama nepasiekė visų jaunųjų pradedančiųjų ūkininkų. Tad norint efektyviai plėtoti žemės ūkį suderintą su ekologija, būtina keisti žmonių, užsiimančių žemės ūkiu, požiūrį. Puiki valstybės alternatyva: mokestinių lengvatų politikos tobulinimas, dėmesį teikiant ūkiams, kurie įgyvendino ekologinius tikslus.

Kyla klausimas, kaip keisti žemės ūkį, kad šis eitų koja kojon su ekologija?

Sprendimai ir alternatyvos

  • Kooperatyva ir klasteris;
  • Tikslusis ūkininkavimas ir naujų technologijų diegimas. Pavyzdžiui, įrenginių naudojimas žemdirbystėje, kurie vietoje matuoja augalo azoto poreikį, tad pagal tai galima koreguoti azoto trąšų kiekius. Taip išvengiamas perteklinis trąšų sunaudojimas.
  • Mineralinių trąšų, pesticidų kainų didinimas. Dirvožemiai nualinami intensyviu dirbimu, jų struktūra pakinta tiek, kad augalai negali normaliai įsisavinti maisto medžiagų ir netgi tręšiant didelėmis trąšų normomis žemės ūkio rentabilumas nuolat mažėja.
  • Efektyvus vandens naudojimas;
  • Žinių ir įgūdžių teikimas ūkininkams, pasitelkus profesinius mokymus apie našumą ir aplinką tausojantį žemės ūkį;
  • Moksliniai tyrimai ir plėtra, susijusi su inovatyviomis technologijomis bei valdymo praktikomis, skirtomis didinti vandens, energijos ir dirvožemio naudojimo efektyvumą;
  • Efektyviai sumodeliuota finansinio skatinimo sistema, siekianti sumažinti poveikį aplinkai ir kartu užtikrinanti ekonominį žemės ūkio ir agroverslo gyvybingumą, ir finansinę paramą bendrosios žemės ūkio politikos rėmuose ir už jos ribų, kadangi BŽŪP nėra nei mokslinių tyrimų, nei klimato kaitos politika.
  • Skatinti jaunimą grįžti iš emigracijos;
  • Gyvosios valgomųjų augalų sienos miestuose ir kt.;

Šaltiniai:

https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/apie-programa/4911

file:///C:/Users/Dell/Downloads/Ataskaita-mokesc-ZUM.pdf

http://www.zmmc.lt/lt/component/content/article/595-kooperacija-susiburkime-ir-laims-visi.html

http://www.agroakademija.lt

http://www.zmmc.lt

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-11-685_lt.htm

Esama situacija: dėmesio centre jaunasis ūkininkas

Ar norėtumėte patys užsiauginti moliūgą? Sužinoti kiek kalorijų galima sudeginti sukasant daržą? Ir kiek laistyti agurkus, kad jie neapkarstų? Įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių?

Galbūt nuo to ir pradėkime. Skambūs pavadinimai, kaip išmokome stovykloje „Europos verslo reporteris 2016“, ne visada atspindi turinį, bet šiuo atveju jis labai konkretus ir kalbėsime apie svarbius ir naudingus dalykus.

Aktualiausias šiuo metu naujai atsiradęs socialinis projektas „CoolŪkis“ savo sezoną atidarė visai nesenai kovo 20d. ir jau turi apie 40 realių dalyvių ir jų vis daugėja. Jų gretas gali papildyti ir Tu užsukęs į internetinį puslapį  www.coolukis.lt . Ir šios stovyklos metu pavyko visai netikėtai susipažinti ir pakalbinti viena iš dalyvių, Mantą Butrimavičių, Vilniaus universiteto magistrantą. Pasak jo, į šį projektą registravosi labai įvairios asmenybės, mokslus baigę ir įsitvirtinę miesto žmonės, bei daug gyvenime, vargo ir džiaugsmo matę ūkininkai. Mantas mini, kad pati projekto esmė patirties perdavimas, žmonių tarpusavio ryšys, bei noras užsiauginti įvairiausių žemės ūkio produktų patiems. Pats pašnekovas kalba apie moliūgus, agurkus, tvarkomą teritoriją, bei jau lopomą šiltnamį ir visą 6 arų sodą, kuriame jis darbuojasi ne vienas, o su savo komanda. Į ką labiausiai atkreipiau dėmesį pokalbio metu, kad visiems jauniesiems ūkininkas (taip vadinu jaunuosius projekto dalyvius) yra skaitomos paskaitos – mokymai kaip teisingai užsiauginti norimus maisto produktus, kaip juos prižiūrėti.  Paklaustas kas sudaro jo komadą jis pripažįsta, kad jo komadoje ir pačios projekto organizatorės. Be to pabrėžia, kad žmonės retai dalyvauja vieni, dažniausiai ieško bendraminčių suburia komanda ir darbas efektyvesnis ir smagus, bet šitas aspektas kažkiek priklauso ir individualiai nuo dalyvio norų. Iš tiesų Mantas labai išsamiai, paprastai ir nuoširdžiai papasakojo, išreiškė savo nuomonę apie projektą, sudarė labai teigiamą įvaizdį. Tai kodėl nepabandžius miesto žmogui į burną įdėtį pačio pasodintą ir vėliau sunokusį pomidorą? Išbandykite ir pasakykite koks skirtumas nuo dažniausiai perkamų prekybcentriuose “ispaniškų“ pomidorų?

12718033_1585859515037839_6382206964717235949_n

(nuotr. Mantas pirmas iš kairės  abiejose nuotraukuose)

Einant prie pačios  esmės, šis projektas, mano nuomone, skatina Ekologiško mini ūkio kūrima, dalyvavimą augalininkystės procese ir visko stebėjimą, kas šiuo metu labai sveikintina. Iš viso šio pokalbio man kilo įdėja, bet kokiam miesto žmogui, kuriam staiga gimė mintis tapti ūkininku pirmiausia reikėtų išbandyti „CoolŪkį“. Tai padėtu rankomis pirmiausia pačiupinėti pačią žemę, bei įgyti žinių bent augalininkystės srityje, ir toliau sektų individualaus Ekologiško ūkio kūrimas. O galbūt tapus ūkininku po daugelio metų kažkam perduosite savo patirtį ar sudalyvausite panašiame projekte kaip  „CoolŪkis“. Galvokime ką paliksime po savęs.

Toliau pridedame filmuką Ekologišku jaunuoju ūkininku tapti besiruošiančiai asmenybei ir nuorodas į visus ten minėtus šaltinius:

Nuorodos į šaltinius:

Ekologinių ūkių asociacija www.ecofarms.lt

Žemės ūkio ministerijos programos “Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras www.zmmc.lt

Reikalavimus ES paramai gauti www.paramakaimui.com

Įsakymas Dėl Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės “Agrarinė Aplinkos Apsauga ir Klimatas “ Veiklos “ Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų ir naminių paukščių išsaugojimas“ Įgyvendinimo taisyklių patvirtinimas

 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d170b610cd7511e4b3439b13415c7e57